Atuagagdliutit - 14.01.1893, Qupperneq 7
141.
142.
1Vna Amérikamut tutersårmat. Uvdlorme tåssane
^angip nulia Kristine Huelva-mut piumassoK, tå-
ssane napassuliarujugssuas Columbus-imut ersåi-
^utigssias ulériartordlugo. Kungip nuliata tåssa-
Binerane perssuarsiornangårtumik (sujaniumik tug-
s,ardlutik) nålagiåsassut, takoråningårtunigdlo i-
ngerdlårtosåsassos.
Nalunångilarme Amerika nanissaungmat ki-
nS°ma ukiut sisaraanik untriteKalerfiåne pisima-
ssorpagssuit tupingnasissut silamiunik agdlagkanut
’J^iigunesåsassut; navsså rtorssuarmik ivssuminga i-
Nsimassaussut tamarmik sarsumiunesåsassut, tåu-
^uma arsa inuiaKatiglt ingmikortorpagssuit ta-
^armik silarssup ilåne tamane siåmarsimassut su-
Javdlutik erKainiarmåssuk.— Måna tikitdlugo Ge-
noa-mio ivna sapttsorssuas pivdlugo osalugtualiar-
PagssuaiiarpoK, tåunalo avsutigssiuinartfltitåungilas,
au*igtninigdle ugpernarsaussdtitauvOrtaoK. Tåuna
Pivdlugo osalugtualiaussorpagssuit ilisimatdt rnisi-
^dluarniaramikik ilisimalerpait, OKalugtualiat tåu-
na pivdlugo agdlagaussut ilarpagssue ilarfatdlagtå-
gaussutut isumaKartitariaKartut; OKalugtualiaussut
nnsiligaunerine Columbus-e åssersdtåinausorineså-
agilaK, iudtitauvordle inugtut avdlatut kukussar-
°K Kajanguautiligdlo, någdlidtigissarpagssuame i-
lnut nangmineK pissussos. Taimåitordle uteriag-
Ssaunane piginåussutsine pilerssåruminut nåmagsi-
n,gdluautigigå.
Columbus-e nersornartfttikumagåine, ertar-
®autigivdluarKåriaKarpoK Kanos ilivdlune sarsumi-
SOki taimanilo inosatai Kanos itut, Kanordlo i-
8uttia!iutesartartut. Ukiut 1500 sitersunerata er-
agut Curopamiut kujatdllt Akugdlerssflp singua-
Sat tivfartalererput, Europavdlo sineriainit niuver-
uUt ar*galatitait, nunanilo nålagaussut autdlartitait
^agasigsumut sulilo nalussaussumut autdlartalør-
it (kangiamiunit) taimane Muha-
t tamalårpagssuit akisårssuit tikiu-
tauiåna pivdlugo, India ungasika-
piligssuas ersaiartuinalerpåt, ilu-
kisautigilerpåt niuvfagiartuinalerti-
- na tupingnaKissoK ivna. Taimane
tamlab°rineKarsimaput nuna*; lncl'aP imarpianltut
aisa, Afrikap tunuanitup Sansibar-ip sineriånit j
autdlardlugo China tikitdlugo. Tamatuma siuni-
ngågutdle nunat tamåko tusåmassauvdlualerérput,
angalassut agdlautigivdluartarmatigik, pingårtumig-
dlo angalassup tusåmassarssdp Marco Polos-ip ag-
dlautigivdluarérmago; taimane nunatosarssåp sine«
riarssuata ilå Kathai-p (Chinap) sineriå tikitdlugo
ilisimanesalererpos, åmalo KeKertas Guldilik Cipa-
ngu (Jåpane) tikitdlugo ilisimassauvoK. Taimani-
saos Europame OKalugtuaussarpoK kangiamiut nu-
nåne ungasigsorssuarme kristumiosartos, Biskoppe
Johannes-e siulerssortigalugo. Niuvertut niorsu-
terpagssuit akisdt tupågdlautigigait, nålagauvfing-
nile nålagaunerit ilagit kristumiussut osalugtuau-
ssut tupågdlautigait, taima misilingniarumavdlugu-
lo naniniartikumalerujåt.— Katångutitik ungasig-
sumitut nalussaussutdlo ikiorniarumalerpait kåtuv-
figiumavdlugitdlo; taimailivdlutik ivko Mubamitå-
nerit narrugissaussut igdlugltdlutik ungujumavdlu-
git.
Taimane Portugal-imiut siugdliuvdlutik ilu-
ngersfitigilerpåt, suliariniagas tamåna nåmagsinia-
rumavdlugo, sujåssutigssauvordlo kungip ernerata
Henrik-ip imarsiortumik taissap isumaliordluartå-
ssusia. Tåussuma imarsiortitagai aulajangerput
Afrika uiarniarumavdlugo, taimalo imåkut lndia-
mut avsuligssasalersitsiniarumavdlutik. Kingor-
nalo tamåna namagsinesarpos, (ukioK 1498) Vasco
di Gama-p umiarssuarnik savsinik ilasardlune Afrika
uiarmago, tikitdlugulo Calicut-a, Malabar-ip sine-
riånitos. Tamåuale persajångikatdlarinatdle imå-
kut Indialiarnigssas nalorninaraluartOK isumaliuti-
givdluartgauvos ilisimatftnit niuvertunitdlo; taima-
ne nunarssåp åssinganik ilisimatåt il.iisa aavsi-
nguit ilisimalerérsimagaluarujåt; silarsstivdle såta
augmalortup angissusia kisiat nalorngivåt; åssigi-
ngitsumik angissusesartikamiko. Portugal-imiut
Afrika uiardlugo umiartortarnerat ajornasutesarta-
Kingmat, Itåliamiut ilåta iluartumik unersiipai, ki-
mut umiartordlutik osåtårsuvdlugo. Kisiånile Itå-
liamio ivna taunångilaK tusåmassas Genua-mio
Christopher Columbus-e, Florenzin-imile nakorsau-
vos Paolo Toscanilli-mik atilik. Angutip tåussu-
ma Marco Polos-ip agdlagai ilisimavai, ilisarisi-
mavdluarujalo Indiamilo seKertanilo Sunda-nérérsi-
put; Oriente-m
^itikut niorsuti
Ssortåinarpait,
UartOK tamanik
^gersordlutigdlo
gioinavdlugo nui
4